Plaukų slinkimas įspėja ne tik apie vitaminų ar mikroelementų stygių. Tai gali signalizuoti apie patirtą ilgalaikį stresą ir rimtas ligas – mažakraujystę, skydliaukės hormonų gamybos sutrikimą, sifilį, autoimuninius susirgimus ir kt.

Vėžio diagnozės baiminasi kone kiekvienas. Pagal dažniausias mirties priežastis, piktybiniai navikai Lietuvoje jau daugelį metų išlieka antroje vietoje. Statistika – niūri, tačiau pataisoma, mat dalies onkologinių susirgimų galima išvengti pakeitus gyvenimo būdą, visų pirma – mitybą.

Naujausia Higienos instituto Sveikatos informacijos centro statistika niūri – Lietuvoje mirtingumas nuo širdies ligų išlieka itin aukštas: praėjusiais metais širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) tapo pagrindine daugiau nei pusės visų mirčių priežastimi. Tačiau yra ir gerų žinių. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriaus Rimanto Stuko teigimu, didžiosios dalies širdies ir kraujagyslių ligų galima išvengti, o svarbiausia, tai galima padaryti savo pačių pastangomis.

Dvi dukreles pražudžiusi ir nusižudyti bandžiusi mama, iš ligoninės balkono iššokęs senolis, nuo daugiabučio stogo „nukritęs“ jaunuolis – toli gražu ne kiekvienas panašus savižudybės faktas pasiekia žiniasklaidos antraštes, ne kiekvienas ir atskleidžiamas artimųjų. Bet oficialioje 2022 m. statistikoje vis vien – net 527 dėl šios priežasties prarasti Lietuvos žmonės.

Per paskutinius 10 metų savižudybių skaičius kasmet Vilniuje, kaip ir Lietuvoje, nuosekliai mažėja: jei 2013 m. atvejų skaičius siekė 109, 2022 m. jų buvo 57. Nepaisant gerėjančios statistikos, vis dar kyla nemažai iššūkių dėl pagalbos suicidinių minčių turintiems, bandžiusiems žudytis, ar netekusiems artimojo dėl savižudybės žmonėms. Neretai tai susiję su kaltės, gėdos ar baimės jausmu kalbėti savižudybių tema.

Vaikščiojimas yra pati patogiausia fizinio aktyvumo forma, kuriai nereikia jokios specialios įrangos ar vietos. Dauguma žmonių vaikšto tam, kad išliktų fiziškai aktyvūs. Tačiau kai kuriems žmonėms, pavyzdžiui, tiems, kuriuos kankina kelio, klubo skausmai, turintiems didelį antsvorį ar nutukusiems, vaikščioti gali būti nepatogu. O žiemą dėl šaltoko oro daugelyje šalies vietų vaikščiojimas lauke gali būti nemalonus – kartais net pavojingas. Vandens treniruotė ar pats paprasčiausias plaukimas šiltame uždarame baseine, bet kokiame vandens telkinyje šiltu metų laiku gali būti patraukli alternatyva.

Lėtinis skausmas – tai ilgai besitęsiantis ar pasikartojantis skausmas, kuris trunka ilgiau nei patirtos traumos ar ūmios ligos gydymas ir yra jaučiamas ilgiau nei tris savaites. Lėtiniai skausmai paveikia milijonus žmonių ir daro įtaka fizinei, emocinei bei psichologinei būklei. Dažnai pacientai, besiskundžiantys lėtiniais skausmais, mano, jog gydymas privalo susidėti iš medikamentų ar fizinės reabilitacijos, tačiau reikia nepamiršti ir mitybos svarbos mažinant bei valdant skausmą, pataria dietologė gyd. doc. Rūta Petereit.

Mokslo metai – jau čia pat! Netrukus grįšime į įprastą gyvenimo ritmą, kuris neatsiejamas nuo nuolatinio kasdienių patiekalų šeimai planavimo. Būtent jis, prasidėjus mokslo metams, daugeliui tėvų kelia klausimą: ką vaikams įdėti į priešpiečių dėžutes? Vaikų gastroenterologas prof. dr. Vaidotas Urbonas sako, kad kaip ir ruošiant bet kokį valgiaraštį, taip ir formuojant priešpiečių ar pietų dėžutę – svarbiausia yra maisto įvairovė. Vaikai kasdien su maistu turi gauti pakankamai angliavandenių, skaidulų, riebalų, vitaminų ir kokybiškų baltymų.